šatra

1 šatrà sf. (4) Š, DŽ, NdŽ, Krok, Al, Dv, Lz, Sem, Grš, Lkš, Kdl, Stl, (2) NdŽ, Grv, Vlk, Sem, Mrj, Varn 1. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Rmš, Auk, LKAI66(Švn, Užg, Nmj, Btr, Prn, Rdš, Al, Dg, Šlčn, Vrnv, Ndz, Kb, Rod, Vrn, Dkš) ilga, plona šaka, virptis, kartis, žalga: Aš apkirtau didumą šãtrų JI47. Kišk kokią šãtrą, tai lįs ir lįs – klampuma Dbč. Aš ejau tokia bala dvijosij (dviese) šatrõm Lz. Šatrà lizdą išmetė Krsn. Aš parodysiu tau obuolius šatrõm daužyt! Klvr. Parūkė atsisėdę ant šatrų̃ KzR. Eisim, vaikai, šatrùkių papjaut Brš. Turì aptašęs [stulpelių], tai padaryk vartus; yra ir šatrų̃ Nč. Užsimesdavom ant šatrų̃ šieną i vilkdavom [iš pelkėtų pievų] Vdk. Pakorei [dešrą] an šatrõs, išdžiovinai, kap kaulas ir būna Asv. Kur buvo lašiniai, tai tik pantis, kur dešros – tik šatrà (juok.) Krok. Sutupdyk vištas ant šatros Žl. [Jaujos] palubėj šatràs sukrauna Al. Linam šãtros padaryta pirty Sem. Pirty šatrukès sugrindžia ir an jų linus džiauna Vlk. Du akmenai padaryta, šatrà (nom.) suka, ir miltai išeido Eiš. ^ Teipgi kūda palikus, per miestelį, būdavo, eina – kaip šatrà Slm. O čia išaugus, tai kap šatrà Dbč. Aukštas kai šatrà Btrm. Storulė kap šitoj šatrẽlė Knv. Betgi ir didelis tavo sūnus – kap šatrà Alv. Merga kaip šatrà Grš. Ir su ilgiausia šatrà dangaus nepasieksi Btr. Pie Petrą, tai kišk šikinėn šãtrą (nėra ko valgyti) Dv. Koja nupjauta, ant šatros užmauta (žarsteklis) LTsV602(Krn). Dvi šatrelės baltų vištaičių (dantys) LTIII464(Lz). ║ Lp, Alv, Dbč, Btrm, Dv, Grv kartis rūbams džiauti: Mūsim šatrà tik rūbam pakart, o tep tai kartis [p]Lz. An šatrõs pakark savo marškinius Azr. Vilkė nusivelka kailinius ir pakabina ant šatros V.Krėv. Pilna šatrà ryzų prikabyta, o rengtis nėra kuoj Kpč. Pirtyj tokios šatrùkės padaryta rūbam sukart Rdš. ║ Alv kartis vežamiems iš lauko javams, šienui priveržti: Atnešk man tą viržomą šãtrą Mrk. Paimk šãtrą ir priviržyk Vs. An šãtros nesėdėk! Mrp. Gniaužt vežimas [šieno] ita šatrà Rod. Kad sukrovė vežimą, net šatrà nesueina Srj. Virvėm šãtrą tą primygo, kad nerazbyrėt šienas LKKXIII25(Grv). ^ Mergų gali vežt po šatrà vežimą (daug yra) Lp. 2. Nd, DŽ¹, Kdl, Plk, Lkš, Lnkl, Vdžg, Jsv, Erž laiba kartelė šiaudams priveržti, dengiant stogą; klostis, lota: Lazda, kartelė, kurią tiesia ant šiaudų stiegiant stogą, bus šatrà J. Važiuosiu miškan šatrų̃ stogu Prl. Ilgos šãtros, tiesk dvi, i perteks per visą stogą Grš. Vėjas ir varnos visai nupešiojo stogą, net šãtros visos matytis Vl. 3. ppr. pl. Š, NdŽ, KŽ, Kv žabas, virbas, žagaras: Vaikas kapinė́[ja] šatràs, žabus ant kiemo JII32. Stasiukuo reik šatràs sukapoti LKT111(Kltn). Pavasarį žmogus gavo malkų kirst: brūzgų, šatrų̃ – geresnės malkos sunku būdavo nupirkt Slv. Jau baigiam šatràs kūrenti Trg. Šatrų ugnis nekaršta Žgč. Netvarkingai gyvena – šatrų̃ visas kiemas primėtytas Skdv. Privertė šatrų̃, nėra nė kur apsisukt Btg. Mes velkam šatràs iš daubos žiemą vasarą Skr. Tų šatrų̃ nevaliojo žmonys išvežti Nmk. Prieš šaltį žvirbliai lenda į šatras LTR(Btg). Neik čia, mama tau su šatrà užpils Nmk. Nusilaužė smilgą i sako: – Kai duosiu su šatrà! Vdk. Pro šatrų̃ tvorą vištos neinlenda Ig. Šatrų̃ tvora ilgai nelaiko Žž. Jei gandrai neša į lizdą šatras, būs vėjai ir pagada LTR(Krž). Čia turėjau tokių šatrìkių, sukapojau, krausiu į padangą Vdk. Aš vasarą su šatrìkiums kūrenu Stl. Aš pasilaužiau beržo šatrelę, ėjau žadinti savo panelę LTR(Nmk). | Šatrų (patvorinis) rūgtis (bot. Polygonum dumetorum) LFIII210(P). ^ Nedirbsi – šatrà dirbs (gausi mušti) Kltn. 4. Mrs, LKAI90(Užg, Prn, Btr, Pv, Dg, Lzd, Švn, Šlvn, Srj, Nmn, Vs, Vlk, Mrk, Vrn) vežimo pertrauktis: Šatrà vežimą išvesdinėj[o] Auk. Kap jūs tą šatrẽlę dabar sulaužėt?! Lš. 5. vieta jaujoje tarp dviejų ardų, lova: Pažiūrėjau priepirtėn – pilna šatrà linų prikrauta LKT380(Kč).

◊ šãtrą paim̃ti mušti: Kad aš paim̃siu tau šãtrą! J.Jabl(Vl). Kaip gerai šãtrą pàėmė, išmokau Dl.

šatràs atmèsti menk. mirti: Badas vėl negerai: gali šatràs atmèst Vlk.

šãtrą išpū̃sti nugaišti: Jeigu gyvuliui paduotume gabalėlį skalbiamo akmenėlio, tai tuoj išpū̃stų šãtrą Ilg.